NJERĖZ TĖ DIJES - BIJ TĖ FTERRĖS SONĖ
Dija ėshtė shprehje e aftėsisė
psiqike, ėshtė shprehje e edukatės arsimdashėse tė familjes e tė fshatit tonė, ėshtė shprehje e punės studjuese e intelektuale
me vullnet nga vetė fteriotėt, si dhe e kushteve tė zhvillimit tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi.
Nė fshatin tonė, tė paktėn
nė kėta tė dy shekujt e fundit, janė shquar dhe fteriotėt me zgjuarsi natyrale e mėnēuri popullore; dhe fteriotė tė kultivuar
nė procesin e shkollimit e tė studimit; dhe krijues popullorė; dhe krijues letrarė e shkencorė.
Ndėr tė parėt fteriotė me dije qė njohim ėshtė pėrmendur Mulla Lazo Fterra, i cili, nė vitet ‘30-’40 tė
shekullit tė 19-tė, ka qenė kėshillėtar-sekretar i Zenel Gjolekės, veēanėrisht nė kohėn e organizimit dhe tė zhvillimit tė
Kryengritjes sė Tanzimatit.
Bijtė
e fshatit tonė u kultivuan nė mėnyrė tė veēantė duke shkuar nė kurbet, veēanėrisht nėpėr shkolla, kryesisht pėr hoxhė e kadi(jurist).
Nuk dimė kush ėshtė i pari, por njė gjė ėshtė e saktė: gati ēdo derė kishte njė njeri nė kurbet. Kjo del dhe nė kujtesėn e
popullit dhe nė foklorin e tij.
Ėshtė kuptimplotė dialogu i njohur: - Nga je ti?… - Qėnke nga fshati: 80 shtėpi - 100 hoxhė.Nuk dimė se kush
ėshtė goja e parė qė e ka formuluar kėtė ide, por e saktė ėshtė qė kjo thėnie u transmetuar nga brezi nė brez, madje nga njerėz
tė ditur tė krahinės Kurvelesh-Bregdet e nė gjithė Labėrinė. Kjo sepse bij tė Fterrės kanė shėrbyer si hoxhė, duke pėrhapur
dijen e kohės nė krahina tė ndryshme, veēanėrisht nė fshatrat e Kurveleshit e tė Labėrisė, ndėrmjet zonės Delvinė-Gjirokastėr
e deri nė Vlorė.
Hoxhėt, veēanėrisht nė
fundin e shekullit tė kaluar dhe nė fillimet e kėtij shekulli, ishin nga njerėzit mė tė ditur tė kohės. Ata qenė mėsuesit
dhe patriotėt e asaj periudhe. Kanė lėnė emėr 30-40 tė tillė. Mė i pėrmendur mbahet Isa Hizmo, i cili nė periudhėn e Lidhjes
sė Prizėrenit ka qenė hoxhė i Sulltanatit nė kryeqytetin e Perandorisė Turke, madje, sipas gojės sė brezave, ka qenė edhe
dekan i fakultetit teologjik-juridik nė Stamboll, kur Hasan Tahsini ishte Rektor Universiteti nė kryeqytetin e Perandorisė.
Mė i fundit hoxhė me emėr, qė arriti dhe brezi ynė i moshės 40-50 vjeē e lartė,ėshtė hoxhė Bezhani.
Pas viteve ‘40-‘60-tė tė kėtij shekulli, feja, si kudo nė
Shqipėri, mori goditjen e madhe. Por,
pavarėsisht nga kjo, ėshtė fakt qė fteriotėt nė fillim tė kėtij shekulli, veēanė-risht nė vitet ‘20-tė, e drejtuan vėmendjen
veēanėrisht nė rrugėn e mėsuesisė dhe tė nėpunėsit nė pėrgjithėsi. Brezi i parė i mėsuesve: Selim Gjonika, Neim Zani, Lame
Xhama, Xhevdet Kofina, Hiqmet Shehu, Safet Kofina e tė
tjerė,
mbeten mėsuesit mė me emėr, jo vetėm pėr ne fteriotėt, por shumė mė gjerė, deri nė nivelin krahinor e kombėtar. Lame Xhama
ėshtė “Mėsues i Popullit”, ndėrsa tė tjerė janė Mėsues tė Merituar e mėsues me emėr.
Nė vitet ‘50-’90 nga fshati ynė kanė mbaruar shkollat e larta jashtė e brenda Shqipėrisė rreth 250 djem
e vajza fteriotė. Rreth 20 kanė kryer studimet jashtė shtetit. Kėto janė shifra maksimale nė raport me popullsinė e fshatit
tonė. Kėto janė dhe vitet kur ne kemi patur zhvillimin mė tė madh arsimor sasior e cilėsor, veēanėrisht nė fushėn e mėsuesisė,tė
mjekėsisė,tė artit e kulturės tė ekonomisė, tė ushtrisė e degėve tė tjera tė jetės. Aktualisht janė pesė bij nga Fterra jonė
qė kanė fituar titullin profesor: Ismet Elezi, njeriu i shquar nė 2000 shkencėtarėt e Botės pėr vitin 1999, profesor nė drejtėsi, Besin Elezi nė mje-kėsi, Muzafer Korkuti nė arkeologji, Sezai Braho nė mjekėsi, Hamlet Bezhani nė gjuhėsi. Janė
jo pak tė tjerė me tituj shkenco-rė nga doktor i shkencave e deri asistent/ profesorė, si: Jakup Mato nė art e kulturė, Zeko
Braho pėr historinė e arsimit, Hamza Memi e Edip Bezhani nė mjekėsi, Zaēe Malo nė veteri-nari, Vehap Bezhani nė gjeologji,
Kudret Mita nė ushtri, etj.
Nė fushėn e dijes, tė shquar janė edhe juristi Nafiz Bezhani, skrimtarėt Bardhyl Xhama e Vullnet Mato, poetėt Sulejman
e Agim Mato, dramaturgėt e artistėt Sheri Mita e Ilir Bezhani, gazetari i shquar i televizionit Xhemal Mato, farmacistja Naze
Hizmo, inxhinieri hidroenergjetik Islam Zhupa dhe inxhinieri tipograf Lirim Ruko,
kimisti Ismet Hizmo, njohėsi i proble-meve ushtarake Bajram Sadiku, i proble-meve tė naftės e tė tregtisė sė jashtme Dilaver
Shkurti, etj. specialistė tė fushave tė ndryshme, emrat e tė cilėve, u kėrko-jmė ndjesė, qė nuk mundėm t’u pėrmendim
emrat.
Brezi i ri i sotėm e ruan
dhe po e vazhdon traditėn e arsimdashjes, qė duket dhe nė bijtė fteriotė qė banojnė nė Tiranė, Vlorė, Sarandė e gjetkė. Jo
pak, me sa dimė ne, kanė shku-ar pėr studime dhe jashtė shtėtit. Sedra pėr t’u bėrė dikush ėshtė e dukshme.
Kjo ėshtė tradita jonė,
tradita e punės pėr tė fituar dije e pėr tė pėrhapur kulturė. Edhe botimi i gazetės “Fterra jone” ėshtė shprehje e kulturės sė fshatit tonė, i njohur nė gjithė Republikėn si fshat i vogėl, por me arsim
e kulturė-dashje tė madhe.
Emri i fituar me dije dhe
aftėsi ėshtė mė jetėgjatė se emri i fituar me ēdo pozitė tjetėr. Dija tė bėn tė virtytshėm e tė mban larg tė keqes. Ndaj dhe
fteriotėt kanė ditur tė pėrballojnė ēdo kohė, sado tė vėshtirė, me urtėsi e mirėsi
Guro ZENELI
Marre nga gazeta "Fterra jone" Nr.14 –
qershor, 1999