|
Fiqrte Fterra |
FIQRET IBRAHIM
FTERRA (SHEHU) (1916 – 1997) : Krijues, regjisor, gazetar e pėrkthyes.
Lindi nė Fterrė. Studioi e punoi tėrė jetėn me pėrkushtim. Nxėnės i gjimnazit “Zosimea”, studioi mė pas
nė shkollėn amerikane bujqėsore, Kavajė. Shkoi, pastaj,pėr studime tregtare nė Angli. Vazhdoi studimet nė Universitetin e
Bolonjės nė Itali pėr apikulturė. Mė 1939-42 kreu studimet pėr artin dramatik nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Romė. U kthye
nė Tiranė e punoi nė redaksinė e kulturės tė Radio-Tiranės. I pasionuar pas teatrit, si regjisor, ngriti njė trupė teatrale
dhe vuri nė skenė “Koprraci” tė Molierit, me aktorin Mihal Popi, si dhe dramėn “Vilhelm Teli” tė Shilerit.
Mė 1944 shkoi nė Itali, ndėrsa 1947 nė ShBA, ku pėr vite me radhė ka qenė pėrkthyes i rėndėsishėm nė median amerikane nga shqipja nė anglisht.
Vdiq nė Nju Xhersi nė SHBA.
¶¶¶
New Page 1
Me rastin e vdekjes sė tij nė mėrgim
FIQRET FTERRA
-
bir i fshatit tonė.
Kur iku nga Fterra mė 1916 Ibrahim Shehu, deshi tė mos e harronin qė
ishte bir i atij fshati.
Prandaj mori mbiemrin Fterra. Ai ishte burrė me kulturė.
Kishte studiuar nė Zosimea tė Janinės.
Pastaj mė 1920 u vendos nė Durrės. Edhe fėmijėt e tij ruajtėn mbiemrin qė mori i
ati. Pėr vajzėn e tij Liri Fterra (Lubonja) tė gjithė ata qė e njohin kanė njė
respekt tė veēantė, si grua intele- ktuale dhe fisnike.
Por kėtė radhė dua tė flas pėr tė birin, Fiqretin. Kam patur kėnaqėsi tė
madhe kur kam lexuar artikujt e tij pėr teatrin botuar nė fillim tė viteve ‘40.
Shkruante me pasion, zjarr rinor, por edhe me argumenta bindėse e profesionale.
Ai ishte nga njerzit mė tė pėrgatitur e mė tė kulturuar tė teatrit.
Fiqreti lindi mė 1916. Qė i vogėl mbeti jetim. Por ishte njeri mevullnet
dhe pasion,
Kjo duket nga pėrpjekjet qė bėri pėr t’u shkolluar. Qė nė rini ai u njoh
si njė djalė i talentuar i skenės. Bashkė me disa shokė tė tjerė, ai krijoi njė
grup teatral gjatė viteve ‘30. Ky grup dha shfaqie nė lokale tė ndryshme nė
Tiranė, Durrės, Kavajė, Vlorė, Berat, madje edhe nė kinema Nacional (Tiranė) pas
filmave.Kjo kishte nisur tė bėhej praktikė nė ato vite.
Suksesi nė kėto shfaqie, ngrohtėsia qė e priti publiku, e nxiti tė
shkonte mė 1938 tė studionte nė Rumani nė Teatrin e Bukureshtit. Pastaj shkoi nė
Itali nė Akademinė e Arteve tė Bukura tė Romės, tė cilėn e mbaroi mė 1942.
Shqipėrisė i vinte njė artist i ri i talentuar, por . Shqipėria e asaj kohe
s’kishte vend pėr talente tė tillė. Ai shkruan me zjarr artikuj dhe kėrkon tė
ngrihet teatri kombėtar, por asgjė s’mundi tė bėhej.
Punoi pėr ca kohė nė Radio Tirana - nė redaksinė e kulturės, ndihmoi
grupe amato- rėsh pėr tė vėnė nė skenė “Kopra- cin” e Molierit, punoi me
gji-mnazistėt pėr “Vilhelm Telin” e Shilerit, qė nuk u shfaq se u ndalua.
Pastaj u largua nė Itali dhe mė vonė nė Amerikė. Atje s’pati mundėsi tė
ushtronte profesionin dhe pasionin e tij. Ē’farė vullneti e sakrifica i janė
dashur tė riut jetim tė pėrshkonte kėto rrugė tė vėshtira!
Malli pėr fshatin, kujton Liria, nuk iu nda tėrė jetėn. Erdhi nė
Shqipėri mė 1994 dhe 1995, por gjendja shėndetėsore s’e lejuan tė shkonte nė
fshat. Ai pėr tė ruante kujtime tė shumta. Atje kishte shkuar i vogėl disa herė,
tek njerėzit e nėnės, nė Dhulaj.
Njerzit e afėrm na thonė se dallohej pėr kulturė e interesa tė gjera,
vullnet dhe humorin e tij tė hollė. Mallin pėr fshatin e tij nuk e shaujti dot
kurrė.Kur ishte i ri nuk e lejoi politika. Kur u hap Shqipėria e mundi mosha.
Vitet e rėnduan. Dhe ja,para disa ditėsh me keqardhje mėsova se Fiqreti nė
moshėn 82 vjeēare ndrroi jetė nė dhe tė huaj me merak pėr Fterrėn.
Nderime pėr Fiqretin tonė!
Jakup
MATO
“Fterra
jonė” nr. 5 faqe 7
AKT UNIKAL I NJĖ PATRIOTI SHQIPTAR
Fiqret Fterra (Shehu), emigruar nė SHBA, para se tė vdiste la amanet
qė hiri i trupit tė tij tė hidhej nė det afėr Fterrės. Me kėtė akt unikal, ai tregoi edhe njė herė se ishte dhe mbetet patriot
i vėrtetė.
Familjarėt dhe fteriotėt i bėnė nderimet e duhura.
Nė kėtė ceremoni emocionale, nė emėr tė bashkėfshatarėve tanė, foli Guro ZENELI:
Vėllezėr e motra fteriotė, miq e dashamirės,
pjesėmarrės nė kėtė ceremoni emocionale !
Pėr ēdo njeri qė ndėrron
jetė e meriton tė thuhet rezymeja e jetės, por aq mė tėpėr pėr Fiqret Fterrėn, si njeri i mirė e si patriot i veēantė, si
artist e si intelektual, si njohės i mirė i shqipes, italishtes e gjermanishtes dhe, njėherazi, si pėrkthyes cilėsor nė gjuhėn
amerikane.
Megjithėse nga fshati u
largua qė nė moshėn fėminore sė bashku me prindėt e tij, Ibrahim Shehun e Ilmo Dhulen, pėrsėri mbajti lidhje me Fterrėn, dhe,
kur u bė djalė i rritur, vinte tek halla e tij Aishe Shehja dhe gjyshja e tij nė Dhulaj. Pasi mbaroi shkollėn e mesme bujqėsore
amerikane nė Kavajė, ku pėrvetėsoi mirė anglishten dhe njohu Shekspirin, i lindi dėshira tė merrej me artin dramatik. Nė kondita
tė vėshtira ekonomike nisi veprimtarinė artistike, nė fillim diletante e mė vonė profesionale, mbasi mbaroi dhe studimet nė
Romė nė Akademinė e Arteve pėr aktor e pėr regji. Ishin vitet kur Shqipėria ishte pėrfshirė nė luftėn pėr liri. U fut ca kohė
si redaktor e si spiker nė radjo - Tirana. U kualifikua pėr regji nė Austri, ku artisti i njohur Hans Mozer i shpėtoi disa
studentė shqiptarė nga dėrgimi nė frontin rus. Pėr artin Fiqreti punoi dhe me penėn e tij tė kulturuar. “ Atje ku ka
teatėr, ka qytetėrim “ - shkruante Fiqreti. Mungesėn e teatrit e quante mėkat. Nė fillim tė vitit 1944 u detyrua tė
largohej nga Shqipėria. Pėrmes vėshtirėsish arriti nė Kanada e mė vonė nė SHBA, nė New Jork e New Jersey, ku jetoi derisa
ndėrroi jetė para dy vjetėsh, nė tetor 1997.
Fiqreti, si me jetėn e
tij ashtu dhe me mbiemrin - Fterra, tė cilin e mbajti gjithė jetėn duke ua lėnė edhe fėmijve, me amanetin qė la “Hirin
e trupit ma hidhni nė “Detin Jon”, aty, sa mė afėr Fterrės”, vėrtetoi tėrėsisht dashurinė e madhe qė ka
patur pėr Fterrėn tonė, me njerėz tė mirė, me ujė tė pastėr, me pemė tė gjithėllojshme me natyrė ekzotike. Ndėrsa, me veprimtarinė
si intelektual, tregoi nivelin e tij letrar e kulturor dhe demonstroi ndjenja tė larta progresive qė nė moshėn e rinisė, nė
vitet ‘30-’40 e deri sa ndėrroi jetė.
Momenti i sotėm, kur ne po plotėsojmė amanetin e Fiqretit tonė, ėshtė nė tė njėjtėn kohė jo vetėm vlerė e lartė e tij,
por dhe nderim e respekt qė i bėn Fiqreti Fterrės sonė, qė na bėn tė gjithve
nė, ėshtė njė ēast historik pėr tė gjithė fteriotėt, ėshtė njė shembėll i lartė i atdhetarisė sė thellė shqiptare, qė e bėjnė
njerėzit e mėdhenj, siē ėshtė dhe Fiqreti.
Gjej rastin tė falėnderoj
nė emėr tė tė pranishmėve e tė gjithė fteriotėve, bashkėshorten e denjė, atė qė, siē thoshte Fiqreti, “e kam bėrė fteriote”,
Znj. KOSTANCA, amerikanen e nderuar, qė na bėri kėtė nder tė veēantė pėr tė marrė pjėsė
nė plotėsimin e amanetit tė Fiqretit tė shtrenjtė, duke ia rritur vlerėn Fterrės e duke pasuruar historinė e saj me
kėtė ngjarje, qė ėshtė e para nė llojin e vet. Dėshiroj tė falėnderoj, gjithashtu, Dritėn e Dylonin,vajzė e djalė tė ēiftit
model - Fiqret- Kostanca dhe motrėn Liri me dy djemtė:Fatos e Agim Lubonja.
Thenk Jou very much Mrs
Kostanca and thenk Jou very much miss Drita e mister Dylon !
Pėrpara se tė hedhim hirin
e trupit tė Fiqret Fterrės nė ujrat e kaltra tė Detit Jon, ashtu siē deshi vetė Fiqreti, ftoj gjithė pjesėmarrėsit qė ta nderojmė
Fiqretin tonė me njė minutė heshtje…
I pėrjetshėm kujtimi dhe
shėmbulli i lartė i jetės sė ti.
Ju faleminderit
Guro ZENELI
Marre nga
gazeta "Fterra jone" Nr.- 16 tetor, 1999
|