New Page 1
Fterra ėshtė fshat me tradita tė shquara arsimore.
Fillesat e arsimit nė Fterrė datohen nė shekuj. Shumė fteriotė tė
mėrguar nė kurbet nė shekullin e 19-tė, kryesisht nė Perandorinė Turke, u
arsimuan nė shkolla tė mesme e tė larta tė kohės. Isa Hizmo arriti deri
nė detyrėn e dekanit tė Drejtėsisė nė Universitetin e Stambollit, ndėrsa
Ali Xhama, Omer Korkuti e tė tjerė, deri te Hivzi Bezhani, kanė kryer shkolla tė
ndryshme tė larta e tė mesme jashtė e brenda vendit, sidomos pėr fenė,
drejtėsinė e mėsimdhėnien.
Mėsimi i gjuhės shqipe nė Fterrė ka filluar nė vitet
e fundit tė shekullit tė 19-tė. E sigurt ėshtė se Abetaren e parė shqipe e solli
nė Fterrė Isa Hizmoja nė vitin 1905, ndėrsa nė vitin 1910 Fetah Zani, i arsimuar
nė Janinė, krahas shkollės nė gjuhėn turke tė ēelur nė xhami, u mėsonte
bashkėfshatarėve edhe gjuhėn shqipe.
Megjithatė, pėr shkak tė ngjarjeve tė rėnda tė Luftės sė Parė Botėrore,
shkolla e parė nė gjuhėn shqipe u ēel nė Fterrė nė tetor tė vitit 1916, me rreth
20 nxėnės. Mėsuesi i parė qe Selim Gjonika, qė kishte mbaruar
Medresenė e Janinės e kreu dhe njė kurs tė vaēantė pėr mėsues.
Shkolla nisi tė forcohej kur mė 1922 filloi detyrėn
e mėsuesit Neim Zani, qė punoi njė jetė tė tėrė pėr arsimimin e bijve tė
fshatit. Mė 1925 u ndėrtua shkollė e re dhe mė 1926 nė tė u ulėn 39 nxėnės,
midis tyre pėr herė tė parė dhe 16 vajza.
Para Ēlirimit 20 fteriotė mbaruan shkollat e mesme tė vendit, midis tyre
19 vazhduan ose mbaruan shkollėn Normale tė Elbasanit, qė ishte “universiteti” i
mėsuesisė pėr kohėn. Nga kjo shkollė dolėn dhe Mėsuesit e Popullit, bij tė
fshatit, Lame Xhama e Xhevdet Kofina.
Shkolla vazhdoi me ndėrprerje edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, ku
mėsuesi Hiqmet Dusha, dėshmor i atdheut, krahas mėsimit, i edukonte nxėnėsit me
ndjenja tė zjarrta atdhedashurie.
Pas Ēlirimit shkolla njohu rritje sasiore e cilėsore. Qė mė 1945 u ēelėn
dhe kurset kundėr analfabetizmit, ku mėsuan shkrim e njehsim shumė gra tė
fshatit. Nė maj tė vitit 1956 ēelet kopshti i fėmijėve parashkollorė. Mė 1 mars
1961 Fterra dekorohet nga Kuvendi Popullor pėr merita tė
shquara nė arsim me motovacionin: “Fshat nga gjiri i tė cilit kanė dalė me
dhjetėra mėsues, qė kanė kontribuar nė zhvillimin e arsimit nė krahina tė
ndryshme tė vendit”. Mbas ndėrtimit tė shkollės sė re me dy kate nė vitin 1968,
nė vitin shkollor 1968-69 ēelet nė Fterrė klasa e pestė dhe merr udhė arsimi
8-vjeēar. Hapen njėra pas tjetrės klasat e tetėvjecares, duke u rritur nga viti
nė vit numri i nxėnėsve dhe i mėsuesve. Ky numėr ka ardhur duke rėnė vitet e
fundit, pėr shkak tė emigracionit.
Fteriotėt kanė qenė dhe janė arsimdashės, kanė rrezatuar arsim e dituri
nė tė gjitha krahinat e vendit. Vetėm shkollėn pėr mėsuesi e kanė mbaruar deri
nė vitin 2004 mbi 130 djem e vajza. Arsimin e lartė e kanė mbaruar mbi 300
fteriotė dhe tė mesmin mbi 500. Nuk gjen asnjė degė tė shkencės e tė dijes ku
fteriotėt tė mos kenė dhenė ndihmesėn e tyre tė vyer. Prej tyre numėrohen
11 Profesore e Doktorė Shkencash, si dhe Mėsues tė Popullit e tė
Merituar, pedagogė, shkrimtarė, artistė, ushtarakė, inxhinierė e ekonomistė,
mjekė , agronomė etj.
Dashuria pėr arsim e dituri pėrbėn njė nga tiparet mė dalluese tė
fteriotit.
NJERĖZ TĖ DIJES - BIJ TĖ FTERRĖS SONĖ
Dija ėshtė shprehje e aftėsisė
psiqike, ėshtė shprehje e edukatės arsimdashėse tė familjes e tė fshatit tonė, ėshtė shprehje e punės studjuese e intelektuale
me vullnet nga vetė fteriotėt, si dhe e kushteve tė zhvillimit tė shoqėrisė nė pėrgjithėsi.
Nė fshatin tonė, tė paktėn
nė kėta tė dy shekujt e fundit, janė shquar dhe fteriotėt me zgjuarsi natyrale e mėnēuri popullore; dhe fteriotė tė kultivuar
nė procesin e shkollimit e tė studimit; dhe krijues popullorė; dhe krijues letrarė e shkencorė.
Ndėr tė parėt fteriotė me dije qė njohim ėshtė pėrmendur Mulla Lazo Fterra, i cili, nė vitet ‘30-’40 tė
shekullit tė 19-tė, ka qenė kėshillėtar-sekretar i Zenel Gjolekės, veēanėrisht nė kohėn e organizimit dhe tė zhvillimit tė
Kryengritjes sė Tanzimatit.
Bijtė
e fshatit tonė u kultivuan nė mėnyrė tė veēantė duke shkuar nė kurbet, veēanėrisht nėpėr shkolla, kryesisht pėr hoxhė e kadi(jurist).
Nuk dimė kush ėshtė i pari, por njė gjė ėshtė e saktė: gati ēdo derė kishte njė njeri nė kurbet. Kjo del dhe nė kujtesėn e
popullit dhe nė foklorin e tij.
Ėshtė kuptimplotė dialogu i njohur: - Nga je ti?… - Qėnke nga fshati: 80 shtėpi - 100 hoxhė.Nuk dimė se kush
ėshtė goja e parė qė e ka formuluar kėtė ide, por e saktė ėshtė qė kjo thėnie u transmetuar nga brezi nė brez, madje nga njerėz
tė ditur tė krahinės Kurvelesh-Bregdet e nė gjithė Labėrinė. Kjo sepse bij tė Fterrės kanė shėrbyer si hoxhė, duke pėrhapur
dijen e kohės nė krahina tė ndryshme, veēanėrisht nė fshatrat e Kurveleshit e tė Labėrisė, ndėrmjet zonės Delvinė-Gjirokastėr
e deri nė Vlorė.
Hoxhėt, veēanėrisht nė
fundin e shekullit tė kaluar dhe nė fillimet e kėtij shekulli, ishin nga njerėzit mė tė ditur tė kohės. Ata qenė mėsuesit
dhe patriotėt e asaj periudhe. Kanė lėnė emėr 30-40 tė tillė. Mė i pėrmendur mbahet Isa Hizmo, i cili nė periudhėn e Lidhjes
sė Prizėrenit ka qenė hoxhė i Sulltanatit nė kryeqytetin e Perandorisė Turke, madje, sipas gojės sė brezave, ka qenė edhe
dekan i fakultetit teologjik-juridik nė Stamboll, kur Hasan Tahsini ishte Rektor Universiteti nė kryeqytetin e Perandorisė.
Mė i fundit hoxhė me emėr, qė arriti dhe brezi ynė i moshės 40-50 vjeē e lartė,ėshtė hoxhė Bezhani.
Pas viteve ‘40-‘60-tė tė kėtij shekulli, feja, si kudo nė
Shqipėri, mori goditjen e madhe. Por,
pavarėsisht nga kjo, ėshtė fakt qė fteriotėt nė fillim tė kėtij shekulli, veēanė-risht nė vitet ‘20-tė, e drejtuan vėmendjen
veēanėrisht nė rrugėn e mėsuesisė dhe tė nėpunėsit nė pėrgjithėsi. Brezi i parė i mėsuesve: Selim Gjonika, Neim Zani, Lame
Xhama, Xhevdet Kofina, Hiqmet Shehu, Safet Kofina e tė
tjerė,
mbeten mėsuesit mė me emėr, jo vetėm pėr ne fteriotėt, por shumė mė gjerė, deri nė nivelin krahinor e kombėtar. Lame Xhama
ėshtė “Mėsues i Popullit”, ndėrsa tė tjerė janė Mėsues tė Merituar e mėsues me emėr.
Nė vitet ‘50-’90 nga fshati ynė kanė mbaruar shkollat e larta jashtė e brenda Shqipėrisė rreth 250 djem
e vajza fteriotė. Rreth 20 kanė kryer studimet jashtė shtetit. Kėto janė shifra maksimale nė raport me popullsinė e fshatit
tonė. Kėto janė dhe vitet kur ne kemi patur zhvillimin mė tė madh arsimor sasior e cilėsor, veēanėrisht nė fushėn e mėsuesisė,tė
mjekėsisė,tė artit e kulturės tė ekonomisė, tė ushtrisė e degėve tė tjera tė jetės. Aktualisht janė pesė bij nga Fterra jonė
qė kanė fituar titullin profesor: Ismet Elezi, njeriu i shquar nė 2000 shkencėtarėt e Botės pėr vitin 1999, profesor nė drejtėsi, Besin Elezi nė mje-kėsi, Muzafer Korkuti nė arkeologji, Sezai Braho nė mjekėsi, Hamlet Bezhani nė gjuhėsi. Janė
jo pak tė tjerė me tituj shkenco-rė nga doktor i shkencave e deri asistent/ profesorė, si: Jakup Mato nė art e kulturė, Zeko
Braho pėr historinė e arsimit, Hamza Memi e Edip Bezhani nė mjekėsi, Zaēe Malo nė veteri-nari, Vehap Bezhani nė gjeologji,
Kudret Mita nė ushtri, etj.
Nė fushėn e dijes, tė shquar janė edhe juristi Nafiz Bezhani, skrimtarėt Bardhyl Xhama e Vullnet Mato, poetėt Sulejman
e Agim Mato, dramaturgėt e artistėt Sheri Mita e Ilir Bezhani, gazetari i shquar i televizionit Xhemal Mato, farmacistja Naze
Hizmo, inxhinieri hidroenergjetik Islam Zhupa dhe inxhinieri tipograf Lirim Ruko,
kimisti Ismet Hizmo, njohėsi i proble-meve ushtarake Bajram Sadiku, i proble-meve tė naftės e tė tregtisė sė jashtme Dilaver
Shkurti, etj. specialistė tė fushave tė ndryshme, emrat e tė cilėve, u kėrko-jmė ndjesė, qė nuk mundėm t’u pėrmendim
emrat.
Brezi i ri i sotėm e ruan
dhe po e vazhdon traditėn e arsimdashjes, qė duket dhe nė bijtė fteriotė qė banojnė nė Tiranė, Vlorė, Sarandė e gjetkė. Jo
pak, me sa dimė ne, kanė shku-ar pėr studime dhe jashtė shtėtit. Sedra pėr t’u bėrė dikush ėshtė e dukshme.
Kjo ėshtė tradita jonė,
tradita e punės pėr tė fituar dije e pėr tė pėrhapur kulturė. Edhe botimi i gazetės “Fterra jone” ėshtė shprehje e kulturės sė fshatit tonė, i njohur nė gjithė Republikėn si fshat i vogėl, por me arsim
e kulturė-dashje tė madhe.
Emri i fituar me dije dhe
aftėsi ėshtė mė jetėgjatė se emri i fituar me ēdo pozitė tjetėr. Dija tė bėn tė virtytshėm e tė mban larg tė keqes. Ndaj dhe
fteriotėt kanė ditur tė pėrballojnė ēdo kohė, sado tė vėshtirė, me urtėsi e mirėsi
Guro ZENELI
Marre nga gazeta "Fterra jone" Nr.14 – qershor, 1999
FSHATI I DITURISE
Tė gjithė ata qė e njohin
fshatin Fterrė, kur u paraqitet ndonjė banor i kėtij fshati, shpesh shtojnė: “Fshati i hoxhėve”, duke kujtuar
kėshtu njė veēori kulturore tė tij. Kėshtu ėshtė quajtur ky fshat prej kohėve qė s’mbahen mend. Dhe ka njė arsyė tė
vėrtetė qė ky fshat i vogėl, qė asnjėherė nuk i kaloi tė njėqind shtėpitė, tė quhet “Fshati i hoxhėve”. Prej tij,
vetėm ata qė ruhen nė kujtesė tė banorėve janė disa dhjetra. Qė nga fundi i shekullit tė nėntėmbėdhjetė e deri nė mesin e
shekullit njėzetė numėrohen rreth 40 nga ky fshat. Dhe shėrbyen si hoxhė nė dhjetra
fshatra tė Shqipėrisė jugė-perėndimore. Janė tė rralla fshatrat e rrethit tė Vlorės (sidomos tė zonės sė gjerė tė Lumit tė
Vlorės), si dhe tė shumtė fshatrat e tjera tė besimit mysliman tė rrethit tė Sarandės etj., ku tė mos kenė shėrbyer klerikė
nga ky fshat.
Kėta klerikė qė kryenin shėrbesat e hoxhės kishin mbaruar shkollat e mesme (medrese),
madje edhe tė larta. U arsimuan nė disa nga qytetet e njohura e tė zhvilluara tė Perandorisė, si nė Janinė, Delvinė, Filat,
madje edhe nė Stamboll e vende tė tjera. Isa Hizmo thuhet se pati studiuar nė Arabinė Saudite. Ky u bė i shquar, kujtesa e
popullit e ruan edhe si njeri qė falte nė xhami Sulltanin dhe si hoxhė oborri. Nė tė vėrtetė e dokumentuar ėshtė se ai ishte
dekan i njė universiteti nė Stamboll. Dhe sot ruhet nė familje tė bashkėfshatarėve tanė ndonjė diplomė me firmėn e tij. (Hoxha
i Fterrės, qė shėrbeu deri nė vitin 1960, kishte diplomė tė fimosur prej tij si dekan). Isai lindi nė Fterrė rreth viteve
1850. Fillimisht mori mėsimet e para nė xhaminė e fshatit. “Xhaxhai i tij, Mustafa Hizmo, - shkruan njė pasardhės i
tij nė gazetėn "Fterra jonė" , - qė ushtronte detyrėn e hoxhės nė Delvinė dhe Janinė, e mori me vete…Mė vonė ai vazhdoi
studimet nė Universitetin e Stambollit, nė fakultetin teologji-drejtėsi, tė cilėn e pėrfundoi me rezultate tė shkėlqyera.
Nė vitin 1878 u caktua me detyrėn e dekanit nė kėtė fakultet”. Ai pėrdorte edhe mbiemrin “Shefki” Fterra,
ose Gjirokastriti; thuhet se “shefki” ishte njė titull qė iu dha. Duket se ai ndihmoi shumė bashkėfshatarė tė
tij (dhe bashkėatdhetarė) tė vazhdonin nė Stamboll shkolla tė ndryshme, shumė prej tė cilėve edhe pėr hoxhė.
Hoxhėt e Fterrės, ata qė
ruhen nė kujtesėn e bashkėfshatarėve ende qartė, mund tė ndahen nė dy grupe: ata mė tė hershmit tė shekullit tė nėntėmbėdhjetė (1840-1900) dhe ata qė kanė shėrbyer gjatė shekullit tė 20-tė. Nga grupi i parė njohim
pak dhe nuk ka shumė tė dhėna pėr ta. Nga periudhat mė tė hershmė mbahen mend, veēanėrisht Isa Hizmo. Mulla Lazo Kofina pėrmendet nė kėngėt popullore, kushtuar ngjarjev tė viteve 1840. Mustafa Hizmo, nė
mesin e shekullit tė 19-tė punoi si hoxhė nė Delvinė e Janinė. Nuk ėshtė e qartė
nė se ky e ēeli i pari rrugėn pėr vargun e gjatė tė djemve fteriotė qė do tė studionin pėr hoxhė apo ndonjė tjetėr. Deri sa
ai kishte arritur tė bėhej hoxhė nė disa qytete tė rėndėsishme tė perandorisė turke, merret me mend se para tij ka patur njė
traditė mė tė hershme si fshat nė kėtė fushė. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė 19-tė ushtroi detyrėn e hoxhės Laze Ēipi.
Po nė kėtė periudhė pėrmenden si hoxhė tė njohur Hasan Hizmo dhe Iliaz Mita. Thuhet se Hasani pati studiuar nė njė shkollė
me njerin nga familjet turke Inionu, qė mė vonė pati detyra tė rėndėsishme shtetėrore. Duhet pėrmendur kėtu se disa nga ata
qė shėrbyen si hoxhė patėn mbaruar edhe shkolla tė profileve tė tjera dhe natyrisht kishin studiuar edhe teologji. Gjysmėn
e dytė tė shekullit 19-tė shėrbeu si hoxhė nė Filat dhe nė Janinė dhe nė pleqėri tė thellė edhe nė fshatin e vet, Jakup Mato.
Tradita vazhdoi deri nė fillimet e shekullit 20-tė.
Hoxha i fshatit
Fterrė Hivzi Bezhani, qė ushtroi detyrėn e klerikut deri nė vitin 1960, ishte diplomuar pėr drejtėsi dhe teologji nė Stamboll.
Gjatė shekullit tė 20-tė,
kryesisht nė gjysmėn e parė, nga ky fshat, kryen detyrėn e hoxhės njė numėr i madh burrash, sidomos po tė kemi parasysh se
kemi tė bėjme me njė fshat tė vogėl. Kėta klerikė myslimanė mbuluan njė numėr tė madh fshatrash e qytetesh, madje zona e krahina
tė tėra dhe pėr disa breza radhazi, ose nė vazhdimėsi, duke ia lėnė kėtė detyrė bashkėfshatarėve tė tyre. Kudo pėrhapėn kulturėn
e kohės. Ishin njėkohėsisht pėrēues tė dijes, tė rregullave tė mirėsjelljes, pėrēues tė kulturės fetare. Deri vonė pleqtė
e fshatit, krahas tė falave, sureve, recitonin me pasion poezi tė autorėve tė vendeve arabe, pėrmendnin proverba e fjalė tė
urta arabisht. Dhe nga tė dhėna tė shumta kėta klerikė myslimanė kujtohen me respekt nga banorėt e fshatrave ku shėrbyen Ishin
njerėz tė urtė, shembull tė njerėzve tė sjellshėm, tė ditur e tė devotshėm.
Hoxhėt e Fterrės kanė shėrbyer pėr njė kohė mjaft tė gjatė nė shumė krahina. Mė shumė kanė shėrbyer nė fshatrat e Vlorės.
Po ashtu, nė disa fshatra kanė shėrbyer nėri pas tjetrit hoxhė nga Fterra. Disa fise, si Mita, Hizmo, Mato etj. kanė nxjerrė
disa hoxhė dhe kėtė e kanė vazhduar brez pas brezi pėr njė kohė tė gjatė.Nė kohėn tonė ka studiuar nė shkollė tė mesme nė
Shkup Artur Malo. Dhe tani Edvin Ruko vazhdon studimet pėr drejtėsi dhe teologji nė Arabinė Saudite.
As.Prof.Dr.
Jakup Mato
Marrė nga gazeta "Fterra jonė" Nr.20 – qershor, 2000
|