Make your own free website on Tripod.com

F T E R I O T Ė T - NJERĖZ TĖ DIJES

Ejup Mita

Home
Njerėz tė dijes
Isa Hizmo
Lazo Kofina i parė
Lame Xhama - Mėsues i Popullit
Xhevdet Kofina - Mėsues i Popullit
Pr. Dr. Ismet Elezi
Pr. Dr. Besim Elezi
Pr. Dr. Muzafer Korkuti
Pr. Dr. Sezai Braho
Pr. Dr. Hamlet Bezhani
Prof. Dr. Jakup Mato
Prof.as. Dr. Zeko Braho
Prof.as. Dr. Fejzi Hizmo
Prof.as. Dr. Mukadez Ruka
Prof.as. Dr. Vehap Bezhani
Prof.as. Dr. Edip Bezhani
Prof.as. Dr. Zaēe Malo
Dr. Kudret Mita
Guro Zeneli - publicist, shkrimtar
Sulejman Mato - shkrimtar
Agim Mato - shkrimtar
Xhemal Mato - telekronist
Nafiz Bezhani - jurist, shkrimtar
Liri Fterra - publiciste
Sheri Mita - artist, regjisor
Ilir Bezhani - artist, regjisor
Fiqret Fterra - publicist
Ejup Mita

ejupmita.jpg

EJUP NURI MITA

 

Ejupi u lind nė Fterrė mė 1936 dhe si i ati edhe gjyshi kanė punuar si hoxhė nė fshatrat e Vlorės.

            Shkollėn fillore e mbaroi nė Gumenicė mė 1949, 7-vjeēaren nė Vlorė mė 1953, tė mesmen nė Teknikumin Bujqėsor tė Kamzės nė vitin 1957 duke u diplomuar si agronom i mesėm dhe pas njė viti punė si agronom nė lokalitetin e Koculit, shkon pėr studime nė Institutin e Lartė Bujqėsor, dega e frutikulturės,  tė cilin e pėrfundon nė vitin 1963.

            Nė vitet 1963-1966 punoi si agronom dhe pėrgjegjės sektori nė fermėn e Mifolit dhe pastaj si kryeagronom nė ndėrmarrjen bujqėsore “Vlora”. Prej kėndej dėrgohet pėr specializim afatshkurtėr nė Itali dhe pas kėtij kursi emėrohet drejtor i kėsaj ferme tė rėndėsishme, detyrė e cila pasohet nė fermėn e Llakatundit nė vitet 1972-79.

            Si specialist i aftė qė ishte, ngarkohet me detyrėn e organizimit tė Institutit tė Pemėtarisė nė Vlorė dhe pėrgjegjės i seksionit tė bujqėsisė nė komitetin ekzekutiv tė rrethit dhe zgjidhet edhe nė kėshillin popullor dhe nė komitetin ekzekutiv.

            Nė vitet ’80 ka qenė anėtar i kolegjiumit tė Ministrisė sė Bujqėsisė dhe nė komitetin e shkencės e bashkėpunėtor shkencor dhe drejtor nė institutin e ullirit Vlorė. Mė 1991-92 e nxjerrėn nė asistencė qė u pasua me pension tė parakohshėm.

lineee026.gif

EJUP MITA – SHPALLET

“PERSONALITET I SHQUAR I QARKUT TĖ VLORĖS”

           


Ėshtė kėnaqėsi e veēantė pėr ne fteriotėt, kur shikojnė e dėgjojnė qė njė bir i fshatit tonė i kalon caqet e nderimit brenda fshatit dhe bėhet personalitet nė shkallė qarku.

            Pas Besim Elezit, Personalitet i Qarkut tė Vlorės, ku pėrfshihet dhe rrethet Sarandė e Delvinės, shpallet EJUP MITA.

            Vlerat morale jetėsore tė Ejupit janė tė mėdha dhe ėshtė vėshtirė tė pasqyrohen nė njė shkrim tė tillė. Ato janė vlera tė Ejupit, por edhe tė prindėrve tė tij, tė Nuriut dhe tė Shanės, janė vlera tė tė gjithė familjes e veēanėrisht tė motrės Shaze, e cila rrėmbeu armėn nė dorė dhe luftoi, si burrėreshė qė ishte, kundėr pushtuesve fashist-nazistė. Kėto vlera u ruajtėn dhe nga motrat e vėllai i tij, Ahmeti.

            Ejupi u lind nė Fterrė mė 1936. I ati dhe gjyshi kanė punuar si hoxhė nė fshatrat e Vlorės.

            Shkollėn fillore Ejupi e mbaroi nė Gumenicė mė 1949, 7-vjeēaren nė Vlorė mė 1953, tė mesmen nė Teknikumin Bujqėsor tė Kamzės nė vitin 1957 duke u diplomuar agronom i mesėm dhe pas njė viti pune si agronom nė lokalitetin e Koculit, shkon pėr studime nė Institutin e Lartė Bujqėsor, dega e frutikulturės,  tė cilin e pėrfundon nė vitin 1963.

            Nė vitet 1963-1966 punoi agronom dhe pėrgjegjės sektori nė fermėn e Mifolit. Mė pas kryeagronom nė ndėrmarrjen bujqėsore “Vlora”. Prej kėndej dėrgohet pėr specializim nė Itali. Mbas kryerjes sė specializimit emėrohet drejtor i kėsaj ferme tė rėndėsishme. Nė vitet 1972-79 emėrohet drejtor nė fermėn e Llakatundit.

            Si specialist e organizator i aftė qė ishte, ngarkohet me detyrėn e organizimit tė Institutit tė Pemėtarisė nė Vlorė dhe pėrgjegjės i seksionit tė bujqėsisė nė komitetin ekzekutiv tė rrethit. Puna dhe sjellja e tij bėnė qė tė zgjidhet nė kėshillin popullor tė rrethit dhe nė komitetin ekzekutiv.

            Duke qenė drejtues e specialist i aftė, nė vitet ’80 caktohet anėtar i kolegjiumit tė Ministrisė sė Bujqėsisė. Po ashtu edhe nė komitetin e shkencės e bashkėpunėtor shkencor dhe drejtor nė institutin e ullirit Vlorė. Mė 1991- 92 e nxjerrėn nė asistencė qė u pasua me pension tė para-kohshėm.

            Ecuria e tij, duke ngjitur njė nga njė shkallėt e drejtimit administrativ e shkencor, tregon pėr aftėsitė e tij, vullnetin e madh dhe pėrkushtimin e Ejupit nė punė, duke e renditur atė si njė nga figurat mė tė spikatura tė intelektualėve tė Vlorės.

            Nė Vlorė e mė tej, shokėt, bashkėpunėtorėt, bashkėfshatarėt, miqtė,  e kushdo qė e ka njohur, shprehen me vlerėsimet mė tė larta pėr vėrtitet dhe vlerat e veēanta tė Ejupit tonė.

            Pėr tė gjitha kėto, ėshtė dekoruar nga Kuvendi Popullor me Urdhrin e Punės tė klasit tė Dytė dhe tė klasit tė Parė.

            Jeta e tij model nuk mund tė mos tėrhiqte vėmendjen e pushtetarėve tė sotėm, tė cilėt, me propozim tė Drejtorisė Rajonale tė Bujqėsisė dhe Ushqimit tė Vlorės, me vendim tė kėshillit tė qarkut, i dhanė titullin: PERSONALITET I SHQUAR I QARKUT TĖ VLORĖS me motivacionin “ Personalitet shkencor, drejtues i talentuar dhe organizator i prodhimit bujqėsor, i pėrkushtuar pėr futjen e metodave tė reja nė zhvillimin e bujqėsisė shqiptare”

            Paēin vlerėsime tė tilla bijtė e Fterrės edhe nė tė ardhmen.

                                   Zeko BRAHO

lineee011.gif

Enter supporting content here

Luan Ēipi

Ejup Mitaj, njė drejtues largpamės

 

E  njoha nga afėr Ejup Mitėn kur shk­ova  me punė nė Llakatund. Atė e gjeta atje Drejtor tė Ndėrmarrjes Bujqėsore Shtetėrore "Lufta e Vlorės". Me profe­sion agronom, pasi kishte punuar si specialist i thjeshtė nė kooperativa e ndėrrmar­rje bujqėsore, kryeagronom dhe drejtor nė Ndėrmarrjen Bujqėsore "Vlora", trans­ferohet kėtu, si "dorė e fortė", pėr fatin e mirė tė kėsaj zone, me tradita shumė tė hershme nė agrikulturė, me mundėsi tė mėdha ndryshimesh, por qė kishte mbe­tur shumė pas nga si shoqet e saj, mė tė pėrparuara pėr kohėn.

Ejup Mita u lind nė fshatin Fterrė tė krahinės sė Kurveleshit, fshat me tradita pėr shqiptari dhe arsimdashje. Djalė i njė hoxhe fshati u edukua, qysh ne fėmijėri me korrektesė dhe edukatė e dashuri pėr njeriun, punėn, Shqipėrinė dhe pėr librat.

Ardhur herėt nė Myzeqe tė Vlorės, pasi kreu Institutin e Larte Bujqėsor nė Ti­ranė, degėn e agronomisė dhe leu kėm­bėt e njoma nė baltėn e kooperativave dhe ndėrmarrjeve bujqėsore tė rrethit tė Vlorės, duke pėrfituar njė pėrvojė tė madhe, dhe pasi kreu dhe njė kurs pa­suniversitar pėr agrikulturė nė Itali, u caktua pėr tė drejtuar bujqėsinė intensive nė fermėn e Llakatundit. Ferma e Llaka­tundit, nė bėrthamėn e vet ėshtė, ndosh­ta, njė nga qendrat e organizuara tė prodhimit bujqėsor e blegtoral, ndėr mė tė vjetrat nė Shqipėri. Sipas dokumentit n. 1741 tė AQV, nė vitin 1934 konsulli italian nė Vlorė raporton: "ēifligu mė i frytshėm dhe mė me rėndėsi i krahinės Vlorės ėshtė ai i Llakatundit, pronė e familjes Vlora..." Atė e merrte me qera gjirokastriti Rasim Babameto. Mė vonė para okupacionit italian, atė e bleu njė kont italian dhe, akoma mė vonė, rreth vitit 1938, Kavalier Orlando, po Italia duke u pėrpjekur pėr ta kompletuar me blegtori tė racės, teknologji dhe mekanizma tė kohės. Sidoqoftė, kjo bėrthamė megjithėse e pėrparuar pėr kohėn, ishte shumė e vogėl, rreth 250 hektarė tokė bujqėsore dhe 100 njėsi gjedhi.

Gradualisht, gjithė fusha e Llakatundit dhe mė pas ajo e Lubonjės, Selenicės buzė lumit Vjosė e fundit tė lumit Shashicės, deri nė kufi me Beshishtin dhe fushėn e Myzeqesė, nė tokat e shtatė fshatrave te Topalltisė, u pėrfshinė nė nj ndėrmarrje bujqėsore tė madhe me gati 3000 hektarė tokė, nga mė pjelloret, me 2000 njėsi gjedhi tė  gjitha kategorive e racave tė zgjedhura te blegtorisė, duke pėrfshire lopė, dele, pula dhe derra. Nuk ishte e lehte tė drejtoje dhe te organizoje punėn e tre mijė punonjėsve tė kėsaj ekonomie me cikėl tė mbyllur dhe me njė bazė prodhuese e teknike thuajse primitive. Kur shkuam ne nė fermė, rezultatet ekonomiko financiare, nė kushtet e ēmi­meve fikse tė shitjes, ishin katastrofale. Ndėrmarrja punonte me humbje dhe merrte dotacion shtetėror.

     Duhet tė them me krenari se brenda njė kohe tė shkurtėr u bė njė pėrmbysje e madhe drejt pėrmirėsimit teknik ekonomik e financiar tė kėsaj ndėrmar­rje. Dhe, pa dyshim, merita pėr trans­formimet e menjėhershme i takon Ejup Mitės, kėtij drejtuesi e organizatori tė talentuar, idealist e guximtar, qė pėr mua ėshtė, pa mėdyshje, njė nga burrat mė tė menēur, mė tė aftė dhe mė tė ndershėm qė kam njohur, njė strateg i vėrtetė larg­pamės. Sė pari, ai drejtoi vetė studimin shkencor pėr pėrqendrimin, specializimin e kooperimin e zhvillimit prodhues perspektiv tė ndėrmarrjes, mbi bazėn e njė pėrvoje dhe shfrytėzimit tė literaturės pėr qarkullimin optimal bujqėsor dhe koordinimit tė bujqėsisė intensive me ra­cat e zgjedhura tė blegtorisė. Kėtu u pėrf­shinė strukturat e kulturave qė do mbilleshin, nė pėrshtatje me mikrokli­mat dhe qarkullimin bujqėsor, puna me tokėn pėr plotėsimin e bonifikimit, sistemimit dhe deri nė mobilimin e saj, kullimi dhe drenazhimet nė gjithė sipėr­faqen, shtimi i tokės nėn ujė dhe pėrmirėsimi i vaditjes, ngritja e serrave diellore me xham e plasma, shtimi i vreshtave dhe pemėtarisė, ngritja e vreshtave nė tel, shtimi dhe pėrmirėsimi i blegtorisė nė kombinim me nevojat pėr pleh organik, ngritja e pularive moderne dhe e qendrės racore pėr mbarėshtimin e paradosave e deri te rritja e shkallės sė mekanizimit, ndėrtimi plehėrishtave, padoqeve, stallave, hangarėve, etj.

     Ejup Mita punoi shtatė vjet pėr plotė­simin e kėsaj ėndrre tė guximshme, qė u bė realitet,  qė nisi nga zgjedhja e kuadrit tė pėrshtatshėm e deri te pėrputhja e interesave dhe e sedrės sė secilit, nė njė kombinim harmonik, me tė gjitha levat dhe institucio­net e kohės, gjithnjė duke i edukuar, nė radhė tė parė me shembullin e tij vetjak. Nė dispozicion tė tij pa rezerva u pėrf­shinė: Nėndrejtori i pa lodhur Vasillaq Ndini, qė mbuloi me sukses kryesisht, sektorin e ndėrtimeve, inxhinieri i talen­tuar politeknik Feri Dishnica, inxhinieri mekanik kėmbėngulės Fatmir Shkupi, agronomėt e aftė Llambro Billa, Reuf Muhameti, Llano Llanaj e Zigur Sulo, Xhevdet Suli, Selam i\/lalaj, Pajtim Xhelo; zooteknikė e veterinerė tė thelluar si Petref Lameborshi, Llambro Berberi, Shpėtim Suke, Dhimitraq Loli; ekono­mistėt Bastri Sofia, Agace Bregu, Vladimir Petani dhe dhjetėra specialistė e mekanizatorė tė shquar.

     Po, shpirti dhe epiqendra e kėtij stafi tė mrekullueshėm idealistėsh, padyshim ishte ai qė qč njėkohėsisht, kreu i tij, agronomi shkencėtar, Ejup Mita. I urtė dhe i ashpėr, i matur dhe i rrufeshėm, gjithnjė me libėr, penė, gėrshėrė, drapėr, lopatė nė dorė do mė kujtohet, drejtori im i dashur, Ejup Mita. Asnjė shenjė lavdie, pa bujė, pa as mė tė voglin pre­tendim pėr komoditet e rehati, mjeshtėr i aksioneve masive, karakteristikė pėr bujqėsinė nė kohė fushatash, shembull personal nė punė. E gdhinte me trak­toristėt nė kohėn e mbjelljeve pranver­ore, aq sa shpesh gruaja e tij, kur mė takonte ne Vlorė mė pyeste e shqetėsuar:

- A ma ke parė burrin? Gjallė ėshtė? Bėji tė fala dhe thuaji se dhe ne, me gjithė fėmijėt, mire jemi.

Ejup Mitėn zor se e arrije dot, as kur punonte nė aksione bashkė me ne, as kur ikte nėpėr ugare, rrugė e parcela. Sa shumė punė konkretisht dhe direkt drej­toi ai: Shpyllėzimin me mina buzė lumit Vjosė, aq tė domosdoshme, qoftė dhe pėr t'i hapur front pune mijėra grave tė papuna tė minatorėve tė Minierės sė Selenicės; sistemime e modelime fushore e kodrinore nė tė pesė fshatrat e Topalltisė, duke shfrytėzuar tal­entet e rralla rilevuese tė burrave tė talen­tuar dibranė tė fisit tė internuarve, tė Ndreasve; sisteme vaditjesh me puse artizane, duke shfrytėzuar shpim kėrkimet e ndėrmarrjes se posaēme hidroenergjetike; shpyllėzim kodrash dhe mbjellje vreshti nė zonat e preferuara kodrinore tė Selenicės, Lubonjės dhe Llakatundit; ndėrtime tė serave diellore me xham, pėr kultivim perimesh, kryesisht pėr eksport; ndėrtim e pajisje ofiēine, hangarėsh ne te tre sektorėt, ndėrtim pularie moderne pėr vezė dhe mish ne Lubonjė, qė e pėrmirėsoi shume nevojėn pėr treg; stal­la moderne pėr gjedhin nė tė tre sektorėt, koēekė e tharėse misri nė sektorin e qendrės; kanalizime e drenazhime, nė tė gjithė sipėrfaqen nėn ujė; vaditje ne formė shiu me impiante  pėr jonxhishtet dhe kultur­at kryesore; plehėrishte e padoqe nė tė tre sektorėt; qendra tė mekanizuara tė pėr punimit tė ushqimeve tė blegtorisė nė tė tre sektorėt; depo silazhimi, ngritje vreshti ne tel ne Lubonje e Selenice etj.

Kaluan tre vejte dhe tė gjithė tregues­it tekniko ekonomikė e financiar, pro­dhimi dhe rendimentet u dyfishuan. Fer­ma e Llakatundit u bė model dhe vend pelegrinazhi pėr gjithė vendin.

Shkon tani nė Llakatund, te ata njerėz tė mrekullueshėm e mikpritės dhe sheh se ēdo gjė ėshtė rrafshuar. Tė vjen pėr tė qare. Jo pėr nostalgjinė e krijuar dhe pėr jetėn "pėrrallore" qė humbėm, por pėr atė mund e djersė tė derdhur, qė shkoi dem, ndėrsa mund tė ishte bazė pėr ecuri tė mėtejshme, drejt mundėsive, gjithnjė e mė tė mėdha.

Ishte po kaq interesante ta njihje Xhup Mitėn sidomos, kur pas tre vitesh pune pa ndėrprerje, pa asnjė pushim, pėrfshirė tė dielat dhe festat, dhe pa pushimet e ligjshme vjetore, tė domosdoshme pėr rehabilitimin e punonjėsve, ta bindja dhe ta mirja me vete Ejupin pesėmbėdhjetė ditė nė kampin e pushimit tė punėtore Dhėrmi tė Vlorės. Atje e pashė me kos­tum banje E]upin, muskulor e tė shėndetshėm, me ato kėmbė pak tė shtrembra, si te njė futbollisti. Ai edhe kėtu ēuditi tė gjithė, se kudo u klasifikua i pari: nė shah dhe nė ping-pong, ne karambol dhe nė bilardo. Ishte pėrdorues mjeshtėror i topit me kėmbė, veēanėrisht, po dhe si volejbollist. Aty mėsuam se nė shkollė kishte qenė aktive ndėr mė tė dalluarit. Mė shumė qe dalluar si sulmues e golashėnues nė ekipin pėrfaqėsues tė Institutit tė Lartė Bujqėsor.

     Njė ditė, kur deti ishte i gete dhe tė tėrhiqte si me magji, duke dėgjuar e informuar nga vendasit dhe ngaqė kishte bėre pėrshtypje novela e shkrimtarit Petro Marko "Shpella e Pirateve”,  meqė ajo shpellė e famshme ishte fare afėr, rreth dy kilometra larg bregut, vendosėm tė nisemi me not. ishin unė, shoku ynė, Besim Resuli, mė i ri dhe Ejupi, moshatar me mua, bile pak me vogėl. Ik.. e s'ka tė sosur.

Rrugės, mė afėr destinacionit, na zuri njė shirokė. Dallgėt e vogla ishin shqetėsuese dhe na bėnim qė hera herės gėlltisnim shtėllunga uji. Ejupi, qė me sa duket, qysh atėherė kish ndonjė cen nė zemėr, nis te verdhet dhe te lodhet. Ishte mė mirė tė venim te shpella sesa tė ktheheshim, mbasi kthimi binte shumė mė gjatė. Shkuam. Nuk kishte asgjė interesante. Petrua, si shkrimtar kishte paraqitur fantazinė e vet. Atje, ishte nė tė vėrtete vetėm njė e ēarė e zakonshme deri nėn shkėmbinj dhe midis "shpellės" njė pllake e madhe shkėmbore. Shyqyr qė ishte kėshtu, se hipėm mbi tė dhe u s’lodhėm. Kthimi ishte mė i vėshtirė, se Ejupi u lėshua komplet dhe na duhej ta ndih­monim, duke e rimorkiuar deri nė breg tė detit, gati dy orė notim rraskapitės. . . E, si vaj ti kjo punė: edhe njė herė qė unė desha tė vihesha nė komandė, se ė1ė ngu1a mė shumė kėmbė pėr ekskursionin, pėr pak e mbyta Ejupin

Me Ejup Mitėn, qė iku nga Llakatun­di, pėr tė drejtuar bujqėsinė nė shkallė rrethi, si shef i seksionit tė bujqėsisė nė Komitetin Ekzekutiv tė K.P tė rrethit Vlorė, ne u takuam, serish, kur unė drej­toja, po aty, Seksionin e Planit. Bash­kėpunimi dhe mirėkuptimi ynė ishte i frytshėm dhe i plotė.

Ejup Mita ishte kompetent dhe nuk lejonte tjetėr kėnd tė futej nė punėn e vet. Vendimet i mrete pasi e studionte mirė ēėshtjen dhe pasi kishte tėrhequr mendimet e kualifikuara tė specialisteve qė e rrethonin, qė i zgjidhte dhe i mban­te me kujdes, por kur vendoste, pėr mėnyrėn mė tė mirė tė zgjidhjes sė ndonjė problemi, nuk lejonte njeri tė ndėrhynte. Zėvendės kryetari qė e mbulonte direkt, madje dhe kryetari, megjithėse ishin edhe ata agronomė me pėrvojė, asnjėherė nuk i diskutonin detyrat qė Ejupi u linte punonjėsve tė sektorit tė vet, se jo vetėm ia dinin kėtė "huq", por e gjykonin se pikėrisht ajo rrugėzgjidhje ishte mė op­timale. Vėshtirėsi Ejupi haste ndėr drej­tuesit partiakė, sidomos me sekretarin e parė tė Komitetit tė Partisė, tė cilit i du­hej tė ndėrhynte, qoftė dhe pėr tė treguar se do bėhej siē thoshte Partia, drejtuesja e vetme unike e tė gjitha punėve. Disa ndėrhyrje tė dhėna nė drejtim tė kundėrt me porositė e Ejupit nga sekretari i parė e bėn atė tė dorėzojė ēelėsat. Tė gjitha pėr­pjekjet pėr ta rikthyer nė punė dėshtuan.

Vitet e fundit Ejupin, me interesimin e Ministres sė Bujqėsisė, qė ia njihte mirė vlerat dhe prirjet e tij shkencore, e caktu­an Drejtor nė Institutin e Kėrkimeve dhe Studimeve tė Ullinj-Agrumeve tė Sh­qipėrisė, me qendėr nė qytetin e Vlorės, institucion shkencor ky qė u evidentua dhe bėri emėr nė shkallė evropiane.

Erdhėn vitet e ndryshimit dhe, bash­kė me to, shkatėrrimet e ēdo gjėje qė kishte bėrė Ejup Mita dhe ajka e in­teligjencės shqiptare. Ēdo dėmtim, ēdo prishje dhe kėto ishin radikale, sikur go­disnin, pa mėshirė dhe mbi trupat tanė, mbi punėn tonė, mbi ndėrgjegjen tonė tė pastėr. "ē'i duam kėto tė mira qė na kujtojnė tė kaluarėn komuniste, t'i sh­katėrrojmė, ta nisim nga kuota zero." Si shekuj mė parė kur Xhinxhis Khani nga Mongolia e largėt, nėpėrmjet stepave tė Rusisė dhe shkretėtirave tė Anadollit, pushtoi dhe shkatėrroi Evropėn, na dolėn ca pinjollė komunistėsh fanatikė, qė ideuan shkatėrrimin e gjithėēkaje tė mirė tė ndėrtuar me djersėn e popullit, me pretekstin se ishte ndėrtuar nė kohėn e baballarėve tė tyre komunistė. Krim dhe pabesi!

Ejup Mitėn, shkencėtarin e afirmuar, nė kulmin e krijimtarisė sė tij, e ndaluan tė punonte, e nxorėn me dhunė nga pro­cesi krijues, nė rrugėn e rnadhe. Njė luftė e re klase, "anti-komuniste" zėvendėsoi "diktaturėn e proletariatit" dhe kjo u sanksionua me ligjin famėkeq 24/1. Sa shumė gabime tė pafalshme u bėnė nga politi­kanėt tanė. E takoj tani, pas shumė vjetėsh, Ejupin, ndofta tė plakur dhe shėndetlig, po gjithnjė tė menēur e plot optimizėm e besim te vitaliteti i bujkut tonė me plotė shpresa se shumė shpejt do t'i kthehet mė mirė punės dhe tra­ditės pėr tė realizuar ėndrrėn e madhe tė tij pėr njė bujqėsi tė pėrparuar e fitimprurėse. Mė gėzon edhe fakti qė pasardhėsit e tij vlonjatė, mė sė fundi, e vlerė­suan duke e nderuar pėr merita tė shquara nė bujqėsi.

(Marrė nga revista “Tribuna e eksportit” nr. 9, 2004. Botim i fondacionit KEA “Kėshilli i Eksporteve tė Agrobiznesit”)

 

Nr.46 – tetor 2005

Fteriotėt janė njerėz tė mirė